逆統戰：烽火

Realybė, kurioje gyvename tu ir aš
Tai epinis ir karinis himnas

Prieš 400 metų žmogus, vardu „Imperatorius Čingas“, šuoliavo per dangų, naudodamas apdovanojimus ir mėsininko peilius, kad per šimtą metų užkariavo keturias pagrindines Rytų žemyno šalis (Tartariją, Turkestaną, Didįjį Tibetą ir Kiniją).

Prieš 110 metų Čing imperatorius atsisakė sosto per karinį sukilimą 1911 m., o keturios pagrindinės šalys, praradusios bendrą šeimininką, išsiskyrė. Po 40 metų kovos „Raudonoji armija“, vadovaujama „Jungtinio fronto“ (susivienijusi su antriniais priešais ir užpuolusi pagrindinius priešus), užkariavo visą Kiniją ir užkariavo kuo daugiau priklausomų valstybių ir perleistų teritorijų, kurios buvo perduotos Čing imperatoriui, įkurdama „naują respubliką“.

Kaip naujasis žemyno valdovas, skirtingai nei Čing imperatorius, kuris užpuolė vadus ir kunigaikščius, Raudonoji armija nebeleido priklausomoms valstybėms pasirūpinti savimi. Siekdama įgyvendinti savo aukštus idealus, Raudonoji armija įvairiose valstybėse vykdė precedento neturintį žiaurų kolonijinį valdymą. Įvairių šalių likučiai buvo priversti palikti tėvynę, išeiti iš aukštų Raudonosios armijos mūrų ir ieškoti prieglobsčio pas tautiečius, gyvenančius laisvose teritorijose už sienų.

Buvo pasėta neapykantos sėkla, išdygo Reconquistos liepsnos ir prasidėjo „Septyniasdešimties metų karas“ – ilgalaikis hibridinis karas, siekiant išlaikyti Respublikos vienybę ir slopinti Rekonkistos pajėgas.

Beveik prieš 10 metų Raudonosios armijos valdžia grįžo į aukštą spaudimą. Nekompetentinga vadovybė, nacionalinė įtakos sferų išplėtimo politika, sąmoninga etninio valymo politika ir korumpuota karinė drausmė leido korupcijai, išnaudojimui, žudynėms ir prievartavimams bei žiaurumams suklestėti, o respublikos klestėjimas pavirto į valdžią. Tačiau už sienos ramus planuotojas dar nepasirodė, o didžiųjų valstybių pagalba dvejoja.

Paskutinis buvusios Čing dinastijos tėvynės gabalas, kuris dar nepasidavė: Taivanas, žiūrintis į žemyną iš vandenyno, priešinasi atvykstančiajai Raudonajai armijai. Ar galime apsisaugoti neprovokuodami Raudonosios armijos ir nesikišdami į Rytų žemyno reikalus? O gal neturėtume kartoti pastarųjų 30 metų klaidų, leidžiančių Raudonajai armijai sustiprėti? Diskusijos dėl jūrinės šalies žemyninės politikos neišspręstos, tačiau karas tęsiasi.


Sukilėlių smėlio dėžės žaidimas

Žaidime yra 9 stovyklos (Honkongas, Mongolija, Tibetas, kazachai, uigūrai, Mandžiūrija, Taivanas, Kinijos sukilėliai arba Raudonoji armija), kuriose žaidėjai gali žaisti Kiekviena stovykla turi skirtingus privalumus ir trūkumus. Skirtingos stovyklos gali pasirinkti skirtingas bazines zonas, o tai taip pat reiškia, kad jos gali pasikliauti skirtingomis galiomis ir atitinkamai bus kuriamos skirtingos žaidimo strategijos.

Žaidėjai turi vadovauti revoliucinei stovyklai, šalinti vidinius konfliktus, pasitelkti įvairių šalių pagalbą, plėtoti pasipriešinimo organizacijas, pasitelkti tiek taikias, tiek pajėgias priemones Raudonosios armijos energijai sunaudoti ir paspartinti komunistų partijos valdžią supurtančio „Didžiojo potvynio“ atėjimą. Kol iki žaidimo pabaigos sienoje yra pakankamai efektyvių organizacijų, tai reiškia, kad žaidėjas tam tikru mastu išlaisvino Raudonosios armijos valdžią ir gali paskelbti sukilimą bei laimėti.

Arba žaisti kaip Raudonoji armija, ginanti komunistinį režimą, geležiniu kumščiu nugalėti visus separatistus ir reakcionierius, apsaugoti socialinę harmoniją ir stabilumą, tautinę vienybę ir tautinę vienybę, išlikti iki paskutinio žaidimo rato ir suvokti didžiulį Rytų žemyno atjaunėjimą. Taip pat galite pabandyti suvienyti Taivaną ir laimėti žaidimą iš anksto.

Arba atlikite Taivano vyriausybės vaidmenį, pasinaudodami jūrų šalių galia, kad įsikištų į padėtį žemyne, tuo pat metu puolant vietinius prokomunistinius veikėjus ir raminančiuosius, naudojant žvalgybos tinklus ir slaptas operacijas, kad laimėtų galutinį mūšį.

Žaidime šalys, turinčios įtaką ir interesų Rytų žemyne, yra suskirstytos į 9 didžiųjų galių regionus (vadinamus didžiosiomis galiomis), remiantis kultūriniais ratais ir politiniais santykiais.

Kai kurie didžiųjų valstybių miestai, esantys toli nuo pagrindinio žemėlapio, atsiras ant lentos ribos (pavyzdžiui, Stambulas, Singapūras, Tibeto gyvenvietės Pietų Indijoje ir kt.).

Nuo Novosibirsko iki Džakartos, nuo Pamyro iki Sachalino – žaidime yra 269 miestai visoje žemėje ir jūroje, vienijantys 8 Rytų šalis, tarpininkaujantys 7 didžiosioms valstybėms ir išlaisvinantys tėvynę nuo komunistų partijos pastatytos aukštos sienos ir geležinės uždangos!