Taiko Virtual 3D

Taiko (太鼓) yra platus japoniškų mušamųjų instrumentų asortimentas. Japonų kalboje šis terminas reiškia bet kokį būgną, tačiau už Japonijos ribų jis vartojamas konkrečiai kalbant apie įvairius japoniškus būgnus, vadinamus wadaiko (和太鼓, "japoniški būgnai") ir konkrečiau taiko būgnų ansamblio formą. vadinamas kumi-daiko (組太鼓, „būgnų rinkinys“). Taiko konstravimo procesas skiriasi tarp gamintojų, o būgno korpuso ir odos paruošimas gali užtrukti keletą metų, priklausomai nuo metodo.

Taiko turi mitologinę kilmę iš japonų folkloro, tačiau istoriniai įrašai rodo, kad taiko į Japoniją atkeliavo per korėjiečių ir kinų kultūrinę įtaką dar VI amžiuje. Kai kurie taiko yra panašūs į instrumentus, kilusius iš Indijos. Archeologiniai įrodymai taip pat patvirtina nuomonę, kad taiko buvo Japonijoje VI amžiuje Kofuno laikotarpiu. Jų funkcijos keitėsi per visą istoriją – nuo ​​bendravimo, karinių veiksmų, teatro akompanimentų ir religinių ceremonijų iki festivalių ir koncertų. Šiais laikais taiko taip pat vaidino pagrindinį vaidmenį socialiniuose mažumų judėjimuose tiek Japonijoje, tiek už jos ribų.

Kumi-daiko pasirodymas, kuriam būdingas ansamblis, grojantis skirtingais būgnais, buvo sukurtas 1951 m. per Daihachi Oguchi darbą ir tęsiamas su tokiomis grupėmis kaip Kodo. Kiti atlikimo stiliai, tokie kaip hachijō-daiko, taip pat atsirado iš specifinių Japonijos bendruomenių. „Kumi-daiko“ pasirodymų grupės veikia ne tik Japonijoje, bet ir JAV, Australijoje, Kanadoje, Europoje, Taivane, Brazilijoje. Taiko pasirodymas susideda iš daugelio komponentų: techninio ritmo, formos, lazdos sukibimo, drabužių ir konkrečios instrumentacijos. Ansambliai paprastai naudoja įvairių tipų statinės formos nagadō-daiko, taip pat mažesnius shime-daiko. Daugelis grupių akomponuoja būgnams vokalu, styginiais ir pučiamaisiais instrumentais.